Kasdienybė Realybė

Jausme - tu esi ir aš esu esame vienodi. Mes turime skirtingus išgyvenimus, formas, tačiau tame, kad tu esi ir aš esu, mes lygūs.

Asmenybė nori pripažinimo, bijo atstūmimo. Pakilus virš asmenybės baimių nebėr. Yra tikra laisvė, ir yra sąlyginė laisvė, kurioje ribos.

Kiekvienas nori kad įvyktų tai, ko jis nori, tai vadinama laime. Kiti siekti prašviesėjimo - gauti jėgą ir ramybę.

Visi laikini... Prašviesėjimas suteikia jautimą kad esi amžinas. Laikinas ir amžinas - skirtingų kokybių gyvenimai. Kai laikinas - privalai suspėti per gyvenimą kažką padaryti. Būsena, kurioje žinai, kad su kūno pabaiga tu nepasibaigi, suteikia bebaimiškumą, laisvę, džiaugsmą, palaimą.

Samadchi

Samadchi niekas nepadaro, nepasiekia, nesukuria. Ji tiesiog įvyksta. Tai išgyvenimas, kuris ateina ir... išeina. Samadchi pašalina visus klausimus. Nėra poreikio eiti į ją vėl, lygiai taip pat, kaip ir nėra ko klausti, jeigu nėra klausimų.

Žmogaus mato kokioje jis būsenoje per situacijas, pavojus, pasirinkimus. Gyvenimas nesibaigia mirtimi, tai tik kitas jausmas. Samadchi suteikia galimybę patirti šį jausmą; savimi matyti save, be kūnų.

Viskas vyksta savo laiku; sulėtinti, pagreitinti neįmanoma, nors tokia iliuzija egzistuoja, kaip ir daugelis kitų iliuzijų. Taip kaip vaikui neįmanoma įgauti senolių išminties, taip ir pasiekti tam tikrą lygį įmanoma tik kasdienio gyvenimo patirtimis. Neįmanoma išgyventi 60-80-100 metų patirtį per 20 ar 30 metų. Neįmanoma nei pagreitinti, nei sulėtinti.