Kova tai tobulėjimas

Kova - prisitaikymas: įsisavinti išorinį pasaulį: prisiderinti prie sociumo, įgyti specialybę, susikurti materialę gerovę, išmokti bendradarbiauti su žmonėmis, realizuoti planus. Vidinis pasaulis, kuriame yra neapykanta, pyktis, nepasitenkinimas, godumas, nuo kurių daugelis nori pabėgti, tik neaišku kaip. Nėra žmonių neturinčių pykčio... Yrapač pikti tie, kurie sakosi niekada nepyksta. Yra išorinis ir vidinis įsisavinimas, po ko, žmogus subręsta kaip asmenybė. Šios stadijos stabilios; per gyvenimą niekur nuo jų toli nepabėgsi. Gimdami turime kažką ir tą kažką nešamės per gyvenimą.

Per vieną gyvenimą nedaug tesubręstam. Subrendimas - didžiausias žmonių skirtumo faktorius. Ypač tai akivaizdu santykiuose tarp žmonių. Infantylūs neturi savyje asmenybės, gyvena emociniame chaose, tačiau jei adaptuojasi išmoksta išorinių elgesio taisyklių.

Atsivėrus vidiniam pasauliui žmogus suvokia giliau, įgyja kitas būsenas, pavadina jas dvasinėmis, ir jos nulemia gyventi pagal kitas taisykles. Tuomet žmogus lyg patiki, jog yra dvasinis pasaulis, religijos, tradicijos, psichologija, filosofija; jam tampa įdomu. Bet visur vėlgi vyksta kova. Prasided krosas po religijas, būrelius, seminarus, bendruomenes, sektas, grupes, partijas.

Iš šių pozicijų paprastiems žmonėms pasiekę „aukštumas“ sako, kad anie gyvena netobulėdami, per paprastą gyvenimą, sausą be „žinių“. Tuo būdu iššaukia priešpriešą ir kovą. Yra diktuojančių būtinumą, kuris laisvam žmogui nepriimtinas, tai pažinti viską. Realybės atžvilgiu - neadekvatu. Įsivaizdavimas,jog atviras yra iliuzija.

Stok į kovą su savo silpnybėmis, kad į jų vietą ateitų išmintis ir grožis, sveikata ir jėga. Beprasmiška kovoti su kitais žmonėmis, kai pakanka panaudoti savo ginklą - ryžtingumą keistis, ir tada visi manomi priešai patys pasitraukia. Tapk užuovėja pavargusiems ir šviesa tamsiems, neatstumk, o pamokyk nugalėti neišmanymą ir silpnumą ir Tu pamatysi, kad tikra kova vyksta ...nekovojant.

grįžti į Laisvės ordiną