Kūrėjai

... nuo mažens mokinami užsidaryti: tylėk, nezysk, neaiškink, klausyk...

nuo mažens iškeliamos sąlygos: nori būti laimingu ir žaisti kieme? tuomet padaryk tai, ko nenori: išplaut indus, išvalyti grindis...

Užaugam su tokia mąstymo struktūra – programa: jei noriu būt laimingu, pirma turiu būt nelaimingu darydamas tai, ko nenoriu...

... nėra laisvės daryti tai, kas teikia džiaugsmą. Štai taip savo viduje vaikai uždaromi, ir yra priversti neturėti pasitikėjimo savimi, kitais. Suaugę – taip pat. Žmogus visada yra kažkokiame tai deficite.

... kai pradedi gilintis į save ir užduodi klausimą, kam įdomu ką aš jaučiu?, apsidairęs pamatai, kad yra labai mažai žmonių, kuriems įdomu, ką jaučiu...

... dažniausiai tai sutuoktinis, vaikai, tėvai ir draugai, galbūti mokytojas... žmonės kuriems gali atsiverti. ... dažniausiai, susiklosčius aplinkybėm, būtent šiems žmonėms, užsidarom bijom, kad nesupras. ... liekame užsidarę... būna atsiveri, paskui gailies, užsidarai, o kai nebgali daugiau savyje laikyti visko - vėl atsiveri ir vėl gailiesi, ir taip visą gyvenimą. Užsidarimas - nenatūralu, kelia įtampą, nepasitenkinimą, negatyvius potyrius.

Laisvė - natūralus poreikis. Laisvė neįmanoma be atvirumo, atsivėrimo. Laisvė - absoliuti pilnatvė.

... mes suspausti kūne, asmenybės labirintose, sociume, mes presuoti. Dėl to jaučiame poreikį laisvei, nesuprantame kur jos ieškoti, nerandame ramybės, norime pažinti naują neatrastą... yra natūrali būsena poreikis išsivaduoti iš...

grįžti atgal