Iliuzija ir ne

Dvasinis tobulėjimas būna klystkelis. Dažnas nueina į dvasingumą, nes nebesusidoroja su realybe. Tai užkerta kelią asmenybės augimui. Tarsi slepiesi po dvasingumo kraiste. Kas yra dvasinė praktika? Tai visiškas ištrynimas visko, kas yra tavo gyvenime. Kaip gi kitaip eisi dvasiniu keliu? Negi su turtu, su draugias, su darbais, su galva pilna nesąmonių ir sąmonių? - nieko bendra su dvasingumu tai neturi. Dėl to visi vadinamieji dvasingumai ne kas kita kaip mistika, siekimas to, ko nėra, opiumas akims dumti.

Esmė

Kaip lengvai suprasti ir pasiekti dvasingumą matant save kaip kūną - materiją? Dvasingumas – tu esi beribis. Tu neturi jokių ribų. O kai tu kūnas tu ribojamas kūno ribomis, kūnas – mėsa, mėsos ribose, na aišku gyvo kūno ribose,va kai jis nebegyvas – tu laisvas. Ramybė tik ten, beribėje erdvėje.

Suvokimas

... yra prašviesėjimas; jeigu jį gali patirti jogai laisvi nuo norų pasauliui gyvenantys asketiškai, tai ar gali patirti ir tie, kurie priversti gyvent asketiškai savo namuose, bet medituoja? Nieko bendra tarp jų nėra; tam, kuriam nieko nebereikia, negali būti taip pat, kaip tam, kuriam visko reikia. Jogas neturi nieko bendra su gyvenimu sociume, turtingųjų kvartale ar šiukšlyno rūmuose. Vienas viską žino dėlto jis ir jogas, ir gyvena laisvėje, kitas nieko nežino tik įsivaizduoja, dėl to jis prislėgtas įsipareigojimų, mokesčių našta. Jeigu žmogus nežino, ko jis nori, tai gali būti bijojimas, kad jo nesupras ir atmes. Tik veiksmas duoda rezultatą. Nieko nedarymas nesigilinimas į save, o bandymas tai paslėpti po daugybe robotizuotų veiksmų - irgi veiksmas irgi duos rezultatą, kuris dar labiau įsuks į skubėjimą, vijimąsi kažko dar. Jeigu tu skirsi laiką koncentracijai vienatvėje izoliacijoje bent 2 mėnesius, tu būtinai rasi savyje daug visko ir su tuo viskuo tu susitvarkysi. Tada tiksliai sužinosi, ko nori ir padarysi tai lengvai ramiai laisvai.

Tavo religija - gyvenimas.