Sapnai

Sąmoningas sapnavimas, tai didelės pastangos, dėmesys skirtas ilgai praktikai šiam reikalui. Yra sapnų atidarymų būdai, kaip sąmonės – suvokimo atidarymo priemonės. Yra būsenos: miegas sapnais, miegas be sapnų ir budrumas, kuriame nemiegame.

Jeigu būtime dėmesingi, matytume: įvykiai ir pajautimai sapne pereina budrumo būsenon prabundus. Sapnuoju kitą išmatavimą, kuriame gyvi sutverimai neturi analogo realybėje. Prabudus pasikeičia matymas to, kas aplink. Žiūriu į stalą - pirmiausia jį suprantu, kaip suvokimą, nebėr poreikio jo identifikuoti kaip daiktą. Dingsta daiktavardžiai… Lieka visako suvokimas… Ši patirtis plečia supratimą – sąmonę ir aiškiai suvokiu šį budrumu regimą - jaučiamą pasaulį ne vieninteliu... Sąmoningo sapnavimo praktikoje realumas nebesiskiria nuo budrumo būsenos. Ateina laikas klausimui: kuri būsena tikra: sapnas ar budrumas? Nuo čia požiūris į budrumo regimą jaučiamą pasaulį tampa nevienareikšmis.

Sąmoningo sapnavimo nauda

Sąmoningame sapnavime transformavau daugybę baimių, išgyvenau daug laimės, meilės, atradimų, žavesio būsenų. Išgyvenimai sutaupė daug gyvenimo laiko ir išmokė branginti laiką ir eikvoti jį aukščiausiame lygyje, koks tik įmanomas asmeniškai man. Sapnuose jausta patirtis: nardant po vandeniu, klaidžiojant absoliučioje tamsoje, skraidant tarp debesų, virš pasaulio, pašalino bet kokią baimę realiai nemiegant plaukti, nardyti, skraidyti lėktuvu, skraidykle, nebijoti jokio aukščio, tamsioje naktyje klaidžioti po girią ir netgi maudyti eketėje. Visas knygas parašiau būtent sapnų dėka, būtent sapnuose įvyko visi aprašyti įvykiai ir poezijos vizijos.

Sąmoningui sapnavimui būtina skirti kiekvieną užmigimą. Jeigu sapnai yra – būtina išmokti įjungti suvokimą, kad tai sapnas, ir tuomet kita realybė įgauna pagreitį. Būtent sapnai išvedė mane į suvokimą, jog viskas, ką turiu, kas vyksta yra vidinio pasaulio atspindys. Būtent sapne esu visiškai laisva ir štai čia - viskas kas yra viduje - įšoka į sapną. Jeigu tai baisyklės – galima su jomis susitvarkyti, jeigu tai nuostabus pasaulis- galima jame džiaugtis. Ligoninėje prieš operaciją sapne parskirdau namo; tai buvo taip realu, jog supratau, kad grįšiu namo bet kokiu atveju … ir grįžau.

Jei nežinai kokį gyvenimą gyveni, kokio nori, tai ir sapnai chaotiški. Jeigu gyvenime žinai, ko nori, kur eini, tai ir sapnuose norėsi tvarkos ir galimybių. Kodėl mes miegame ir sapnuojame? Galbūt tam, kad matytume ar gyvename yra taip kaip norime… ar mylime laisvę… ar norime gyventi džiaugsme…

Jeigu iš vis nėra sapnų, verta susimąstyti, ar yra laiko svajonėms, ramybei, meditacijai, ar nėra viduje didžiulės baimės, o galbūt nėra kokybiško poilsio? Dauguma po meditacijų, po kelionių, kūrybinės pažinimo vienatvės, išmąstymų, būtinai patenka į sapnų realybę.

Jūsų kompiuteris neturi Flash grotuvo.